Jai buvo 8, kuomet ją, dar mažą mergaitę tėtis atsivežė į pirmąsias Tauragės krepšinio klubo rungtynes, šiandiena, jai 15 ir ji gali ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, kiek kartų negalėjo būti Tauragės krepšinio klubo rungtynėse. Su Versmės gimnazijos antroke Kamile Klėtkute apie Tauragės krepšinio klubo istoriją, klube žaidusius krepšininkus gali kalbėti ir kalbėti, todėl su Kamile ir susitikome trumpam pokalbiui.

Kamile, papasakok, kada ir kodėl pirmą kartą atėjai į rungtynes, juk tau buvo tik 8?

Neatėjau, tėtis atsivežė, jis pas mus namuose krepšinio gerbėjas, bet pamenu per tas rungtynes ne kartą klausiau, kada važiuosim namo? Tai spėju tuo metu jos man įspūdžio nepadarė.

Tuomet kodėl atėjai antrą ir trečią kartą?

Ta pati istorija, atsivežė tėtis. Tačiau tikriausiai kažkuriuo metu ir susidomėjau krepšiniu ir, žinoma, krepšininkų bendravimu su fanais. Tai mane sužavėjo. Pamenu, svajojau dirbti sekretoriate, tada tai vadinau sėdėjimu prie stalo, dabar ten ir esu, tai tam tikros vaikystės svajonės išsipildymas. Man, mažam vaikui, tie krepšininkai tuo metu buvo kažkas tokio, pamenu, kai pirmą kartą su manim pasisveikino, tai buvau tokia laiminga, dabar juokiuosi prisiminus, bet, manau, kad ir dabartiniams vaikams, kurie ateina į Bastiliją viskas panašiai atrodo.

O pačios nesužavėjo krepšinis, nebandei jo žaisti?

Tikriausiai tą bandymą galima vadinti savęs ieškojimu. Ties bandymu ir supratau, kad vieni gimę žaisti, o kiti –  palaikyti. Tai aš gimiau palaikyti.

Ar niekada nebuvo pabodęs krepšinis? 

Čia labai viskas įdomiai, domiuosi krepšiniu, man jis patinka, bet anksčiau iš viso nežiūrėdavai kitų komandų rungtynių, o Tauragės krepšinio klubo rungtynės nepabosta niekada, o tam, kad visada išžiūrėčiau iki galo kitų miestų komandų rungtynes dar būna pritrūksta kantrybės.

Galima sakyti užaugai su šita komanda, koks momentas paliko giliausią įspūdį?

Vieno momento išskirti negalėčiau, nes su kiekvienu sezonu įsimintinų momentų vis daugėja. Kiekvienos rungtynės atneša kažką naujo. Neišskiriant nieko, mane tiesiog žavi krepšininkų užsispyrimas, komandinis darbas ir stiprybė šiame žaidime. Anksčiau to niekada nematydavau. O dabar tai mane motyvuoja. Tai būtų dar vienas dalykas, ko išmokau iš krepšinio.

Kaip komandos fanei, ar nebūna sunku, kuomet atėjus sezonui keičiasi žaidėjai?

Kažkada seniai man Janas Jurgo  pasakė, kad krepšinyje, kaip ir gyvenime, prie visko reikia prisitaikyti ir viskas keičiasi. O be to ir žaidėjai ne retai sutinkami kitose komandose.

Ar palaikai ryšius su žaidėjais, kai jie palieka komandą?

Taip, kad palaikau, tai negalėčiau pasakyti, žinoma, yra socialiniai tinklai, kartais susirašome arba susitinkame kokiuose renginiuose. Šią vasarą buvau nuvykusi į prie Žalgirio arenos vykusį krepšinio renginį ir ten prie manęs priėjo Janas Jurgo, man buvo labai netikėta, bet ir labai smagu, kad jis mane atsiminė ir pažino. Turiu daug nuotraukų su žaidėjais, jau tradicija tapo, kad po paskutinių sezono rungtynių nusifotografuoju su visais, gal skamba labai mergaitiškai, bet man tai svarbu.

Ko tikiesi iš šio sezono?

Kažkur giliai, tikslai visada yra aukščiausi, o kas bus, pamatysim sezono pabaigoj.