1. Tuoj bus metai, kai patyrei traumą, kaip jautiesi dabar?
Tikriausiai nepameluosiu, jei pasakysiu, jog dabar jaučiuosi žymiai geriau nei prieš metus. Kol kas su kiekviena diena jaučiuosi vis geriau. Daug dėmesio skiriu indvidualioms treniruotėms, žinant, kad jau finišo tiesioji, jaučiuosi tikrai neblogai.
2. Kokie buvo tie metai pačiam?
Praėję metai buvo gana įdomūs. Ne be reikalo yra sakoma, jei vienos durys užsidaro, visuomet atsidaro kitos. Visuomet labai daug laiko atimdavo krepšinis, o praėjusiais metais, net buvo keista, kai laiko buvo nors vežimu vežk, galėjau užsiimti kitais dalykais, pavyzdžiui, daugiau laiko skirti studijoms Gedimino technikos universitete. Tik gal kiek gaila, kad pirma operacija ne visai pavyko ir vasaros vidury teko atlikti dar vieną, bet dabar viskas gerai.
3. Ar sekei tuo metu kaip sekasi Tauragės krepšinio klubui?
Be abejo stebėjau, sekiau ir palaikiau, tik gaila, kad nepavyko dažniau atvykti gyvai pažiūrėti rungtynių, vis tik dabar galvoju to laiko nebuvo tiek ir daug.
4. Koks jausmas stebėti savo komandos rungtynes iš šono?
Tas jausmas nei šioks, nei toks. Šiai dienai vis dėlto norėčiau dar būti aikštelėje, o ne už jos ribų.
5. Kada galėsim tave išvysti aikštelėje?
Pats tikiuosi lapkričio pradžioje jau galėsiu pilna jėga sportuoti, bet su šiomis prognozėmis norėčiau būti atsargesnis, vis tik laikas parodys.
6. Kaip manai, koks ateinantis sezonas bus komandai?
Tikiuosi geresnis nei praėjęs, bent jau, jei kalbam apie traumas, o rezultatas ir praėjusį sezoną buvo neblogas, aišku, visada reikia siekti geriausio, krepšinis – nelabai nuspėjamas. Kaip ten sako tikėkis geriausio, ruoškis – blogiausiam. Tai tikėkimės geriausio, o kaip bus tai ir pamatysim.